vvt@vmvt.lt (8 5) 240 4361

Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), paskelbė naują mokslinę nuomonę apie ochratoksiną A maiste bei jo rizikos įvertinimą vartotojams.

Ochratoksinas A yra mikotoksinas, gaminamas Aspergillus ir Penicillium rūšies grybelių, tokių kaip A. ochraceusA. carbonarius ir P. verrucosum. Šis mikotoksinas yra randamas kaip teršalas įvairiuose maisto produktuose, tokiuose kaip: javai, konservuota mėsa, švieži ir džiovinti vaisiai (vynuogės, figos, datulės), sultys ir nektarai, sūris. Taip pat pastebėta, kad maiste, kurio sudėtyje yra saldymedžio, nustatomi didesni kiekiai ochratoksino A. Ochratoksinas A dažniau nustatomas kiaulienoje, nei, pavyzdžiui, žuvies mėsoje, nes žuvyse ochratoksinas A nėra linkęs kauptis. Taip pat nedideli jo kiekiai aptinkami ir karvių piene. Ochratoksinas A yra pakankamai atsparus vidutiniam kaitinimui, bet pakaitintas aukštesnėje nei 180 °C temperatūroje, pradeda irti ir gali suirti iki 90 proc. Vis dėlto, išlieka rizika, jog maisto produktų žaliavos bei perdirbti maisto produktai gali būti užteršti ochratoksinu A, kadangi šio mikotoksino junginiai pradeda irti tik esant tokiai aukštai temperatūrai. Dažniausiai produktai užsiteršia ochratokisnu A prieš nuimant derlių, o dar dažniau sandėliavimo metu.

Atliktos mokslinės studijos atskleidė, kad patekęs į organizmą su suvartojamu maistu, ochratoksinas A yra greitai absorbuojamas ir išplinta po visą organizmą. Taip pat, jis lėtai pasišalina iš organizmo – žmogaus organizme gali cirkuliuoti netgi iki keleto savaičių taip akumuliuodamasis organizme.

Žinoma, kad ochratoksinas A toksiškai veikia gyvūnų inkstus bei iššaukia inkstų navikų formavimąsi graužikams. Mokslinės studijos, atliktos tiek in vitro, tiek in vivo parodė, kad ochratoksinas A yra genotoksiškas mikotoksinas abiem atvejais, tačiau genotoksiškumo mechanizmas išlieka vis dar iki galo neaiškus. Spėjama, kad tiesioginiai ir netiesioginiai genotoksiški ir negenotoksiški poveikio būdai tarpusavyje sąveikauja, prisidėdami prie navikų formavimosi. Nors pastarieji tyrimai ir neatskleidė kokiu būdu sukeliamas inkstų kancerogeniškumas, tačiau nustatyti sveikata pagrįstos orientacinės vertės (HBGV) negalima ir turi būti naudojamas poveikio ribinis dydis (MOE) vertinant ochratoksino A riziką vartotojams. MOE naudojamas, kaip įrankis, vertinant riziką, kai medžiagos yra genotoksiškos bei kancerogeniškos vartotojams. Ankstesnių studijų metu nustatytas ochratoksino A toleruotinas savaitės suvartojimas su maistu (TWI) – 120 ng/kg kūno svorio tolimesniame rizikos vertinime vartotojams yra nebetinkamas.

Remiantis tyrimų metu pastebėtais inkstų pažeidimais kiaulėse, buvo nustatytas nenavikinio poveikio BMDL10 – 4,73 µg/kg kūno svorio per dieną. Navikiniam poveikiui nustatytas BMDL10 14,5 µg/kg kūno svorio per dieną. Šis rodiklis nustatytas remiantis identifikuotais inkstų navikais žiurkėse. BMDL10 tai – lyginamasis 10 proc. ekstra rizikos atsakas, mažiausios dozės įvertinimas, kuris 95 proc. tikėtinai sukelia ne daugiau kaip 10 proc. vėžio atvejų. Atsižvelgiant į ochratoksino A suvartojimo duomenimis kartu su suvartojamu maistu, apskaičiuotas MOE nenavikiniam (taikytas MOE 200)  ir navikiniam poveikiui (taikytas MOE 10000) atskleidė, kad  neigiamas ochratoksino A poveikis vartotojams visgi yra galimas. Dėl to, gali būti peržiūrimos ochratoksino A maksimalios leidžiamos koncentracijos maisto produktuose.

Parengta pagal EFSA informaciją: https://www.efsa.europa.eu/en/news/ochratoxin-food-public-health-risks-assessed