5 Europos šalys pranešė apie salmonelių sukeltas infekcijas, siejamas su iš Sirijos įvežtų sezamo produktų, tokių kaip chalva ar Tahini pasta, vartojimu. Tokia išvada padaryta remiantis turima epidemiologine, mikrobiologine ir atsekamumo informacija.
Nuo 2019 m. sausio mėn. Danijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Norvegijoje ir Švedijoje susirgimai salmonelioze fiksuoti daugiau nei 120 žmonių. Beveik pusė susirgusiųjų – vaikai iki 10 metų, vaikai taip pat sudaro daugiau nei pusę hospitalizuotų asmenų.
Su šiuo protrūkiu siejama net keletas salmonelių serotipų – S. Mbandaka, S. Havana, S. Orion, S. Amsterdam, S. Senftenberg ir S. Kintambo. Nuo 2019 m. lapkričio mėn. 14-oje sezamo produktų partijų, kurių kilmės šalis Sirija, nustatyta viena ar kelios salmonelių padermės.
Tyrimo metu nustatyta, kad sezamų produktai, per kuriuos pateko užkratas, yra sandariose pakuotėse ir paruošti vartoti, o tai rodo, kad užteršimas įvyko prieš jiems pasiekiant Europos rinką.
Nustačius susirgimų priežastį, atitinkamų produktų partijų kontrolės priemonės buvo pradėtos taikyti 2020 m. rugpjūčio mėn., tačiau, nepaisant to, apie naujus ligos atvejus buvo pranešta net 2021 m. rugsėjo mėn. Taip greičiausiai nutiko dėl to, kad produktai turi ilgą galiojimo laiką ir gali būti laikomi žmonių namuose.
Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ir Europos užkrečiamųjų ligų kontrolės centro (ECDC) mokslininkai padarė išvadą, kad ES/EEB šalyse vis dar išlieka naujų su šiais produktais susijusių salmoneliozės atvejų pavojus.
Nors šis protrūkis su Lietuva nesiejamas, tačiau Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistų teigimu, salmonelių aptikimas negyvūninės kilmės maisto produktuose nėra toks retas reiškinys. 2020 m. NMVRVI atliekant mikrobinės taršos tyrimus importuojamuose negyvūniniuose maisto produktuose, salmonelių buvo nustatyta 3-juose sezamo sėklų iš Nigerijos mėginiuose. 2018 m. salmonelių taip pat buvo aptikta 5-iuose sezamo sėklų mėginiuose iš Indijos bei 2-juose džiovintų čiobrelių mėginiuose iš Turkijos.
Pasak NMVRVI Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėjos Indrės Stoškuvienės, net maži salmonelių kiekiai maiste gali sukelti pavojų žmonių sveikatai. Nors salmonelės dažniausiai aptinkamos gyvūninės kilmės maisto produktuose, tačiau jos taip pat yra ir labiausiai paplitęs bakterinis patogenas, siejamas su susirgimais ir protrūkiais, kilusiais dėl įvairių prieskonių, sėklų ar džiovintų žolelių. Salmonelės yra labai stabilios sausoje aplinkoje bei gali išgyventi ilgą laikotarpį maiste, kuriame mažai drėgmės, o aplinka sausa, todėl išgyvena įvairius produktų gamybos ir platinimo etapus. Yra atvejų, kai ligą sukėlė mažai drėgmės turintys maisto produktai, kuriuose salmonelių kiekis tebuvo <1 ksv/g. Svarbu paminėti, kad salmonelėmis užteršti maisto produktai paprastai neturi jokių sensorinių (juslinių) pakitimų, nors patogenai yra pasiekę labai aukštą ir žmogaus sveikatai kenksmingą lygį.
Salmonelių augimui reikalingas drėgmės kiekis yra daug didesnis negu rekomenduojamas pvz. prieskoniuose. Jei produktai pakankamai sausi, dauguma bakterijų juose augti negali. Tačiau, jei yra nedidelis kiekis bakterijų, o prieskoniai ar sėklos yra dedami į vidutiniškai arba daug drėgmės turinčius maisto produktus, mikroorganizmai juose gali pradėti daugintis.
Prieskoniai, žolelės ar sėklos paprastai sudaro labai mažą galutinio produkto dalį, tačiau, priklausomai nuo produkto savybių, atsiranda tikimybė augti mikroorganizmams, o tai gali sukelti riziką vartotojų sveikatai. Todėl reikia nepamiršti tinkamų laikymo sąlygų ir prieskonius laikyti sausose, vėsiose ir švariose vietose. Taip pat, labai svarbu atsirinkti patikimus prieskonių gamintojus ir tiekėjus bei niekada nenaudoti prieskonių, sėklų ar džiovintų žolelių pasibaigus jų tinkamumo vartoti terminui.
Daugiau informacijos apie salmoneliozės protrūkį Europoje https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/en-6922.