Tikimasi, kad šios išsamios mokslinės nuomonės išvados padės Europos nacionalinėms visuomenės sveikatos institucijoms atnaujinti mitybos rekomendacijas.
Anot prof. Dominique’o Turcko, EFSA mitybos ekspertų grupės, atlikusios vertinimą, pirmininko, buvo pakartotinai nustatyta, kad pridėtinio ir laisvojo cukraus suvartojimas turėtų būti kuo mažesnis, tačiau nėra pakankamai mokslinių duomenų, kurie padėtų nustatyti didžiausius leistinus kiekius.
Mūsų mityboje pasitaiko skirtingų tipų ir kilmės cukrų, kurie gali būti tiek natūralūs, tiek pridėtiniai. Pridėtinis cukrus – tai rafinuotas cukrus, naudojamas gaminant maistą ir dedamas į kavą ar arbatą. Į laisvuosius cukrus įeina pridėtinis cukrus, bet taip pat ir natūraliai meduje, sirupuose, vaisių sultyse ir vaisių sulčių koncentratuose esantis cukrus. Bendras cukraus kiekis nurodo visus cukrus maiste, įskaitant natūraliai esantį vaisiuose, daržovėse ir piene.
Grįžtamasis ryšys padėjo užbaigti mokslinės nuomonės rengimą
Praėjusias metais, rengiant mokslinę nuomonę apie cukrų poveikį sveikatai, vyko viešosios konsultacijos, kurios leido mokslininkams išsigryninti svarbiausius šio darbo aspektus.
Prof. D. Turckas pabrėžė, kad nėra iki galo aišku, kokia lėtinių ligų rizika žmonėms, kurių pridėtinio ir laisvojo cukraus suvartojimas yra mažesnis nei 10 % viso suvartojamo energijos kiekio. Taip pat trūksta duomenų, kurie leistų palyginti pridėtinių ir laisvųjų cukrų poveikį sveikatai.
Cukraus šaltiniai ir sveikatos problemos
Yra žinoma, kad cukraus vartojimas siejamas su dantų ėduonies atsiradimu. Taip pat yra įrodymų, kad saldintų gėrimų, sulčių ir nektarų vartojimas sietinas su įvairiomis lėtinėmis medžiagų apykaitos ligomis, įskaitant nutukimą, nealkoholinę suriebėjusią kepenų ligą ir II tipo diabetą.
„Nors negalėjome įvertinti jų poveikio, turėtų būti atsižvelgta ir į kitus svarbius cukraus vartojimą skatinančius veiksnius, kuomet bus atnaujinamos mitybos gairės Europos šalių nacionalinėse institucijose“, – teigė prof. D.Turckas. Į maisto produktų, kurių nebuvo galima įvertinti dėl riboto duomenų kiekio, sąrašą įeina tokie produktai kaip saldainiai, pyragaičiai, desertai, saldintas pienas, pieno kokteiliai bei jogurtai.
O kas dabar?
Danija, Suomija, Islandija, Norvegija ir Švedija pateikė prašymą EFSA‘i įvertinti galimas grėsmes sveikatai, kylančias dėl per didelio cukraus kiekio suvartojimo.
„Šis su maistu gaunamų cukrų įvertinimas suteikia mums svarbių žinių. Kartu su kitomis atitinkamomis mokslu pagrįstomis ataskaitomis, tai bus naudingas šaltinis, peržiūrint cukraus suvartojimo rekomendacijas ir mitybos rekomendacijas Šiaurės šalyse“, – teigė Švedijos maisto agentūros mitybos specialistė dr. Anna Karin Lindroos.
Tolimesni suvartojamo cukraus tyrimai
EFSA apžvalgos išsamumas leido mokslininkams išskirti, kur susiduriama su duomenų trūkumu ir kokių tyrimų reikia norint ateityje nustatyti didžiausią leistiną su maistu gaunamo cukraus kiekį.
„Mes peržiūrėjome daugiau nei 30 000 publikacijų ir nustatėme keletą sričių, į kurias turėtų koncentruotis tyrėjai. Atliekant mokslinius tyrimus, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tiek su maistu gaunamo cukraus poveikio sveikatai vertinimą, tiek į klinikinių ir visuomenės intervencijų, skirtų sumažinti suvartojamo cukraus kiekį, poveikį. Galiausiai, mums reikia validuotų metodų, skirtų įvertinti suvartojamą cukraus kiekį, standartizuotų duomenų pateikimo gairių bei maistinio cukraus ir jo kilmės apibrėžimų“, – sakė prof. D.Turckas.
Daugiau informacijos – https://www.efsa.europa.eu/en/news/added-and-free-sugars-should-be-low-possible
Spausdinti