Minint Europos supratimo apie antibiotikus dieną, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kartu su Nacionaliniu maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutu (NMVRVI), bendradarbiaujant su Europos maisto saugos agentūra (EFSA), pakvietė Lietuvos bei užsienio specialistus diskusijai “Spręskime antimikrobinio atsparumo problemą kartu“. Tarptautiniame renginyje diskutuota apie antimikrobinio atsparumo situaciją (AMR) veterinarijos, augalininkystės bei visuomenės sveikatos sektoriuose. VMVT atstovai pristatė ilgametės stebėsenos duomenis, kurie rodo, kad Lietuvoje, antibiotikų vartojimas tendencingai mažėja jau ne vienerius metus.
Pasak VMVT atstovų, kaip ir kitų ES šalių atsakingos institucijos, įgyvendina nacionalinę antimikrobinio atsparumo mažinimo strategiją, pagal kurią griežtai kontroliuoja tiek antimikrobinių medžiagų gamybą, tiek ir jų tiekimą į rinką bei naudojimą gyvūnams gydyti. Pastaruosius 10 metų yra stebima veterinarinių antibiotikų vartojimo mažėjimo tendencija Lietuvoje. Tai reiškia, kad ūkininkai, veterinarijos gydytojai bei pašarų gamintojai atsakingiau žiūri į antibiotikų naudojimą ir supranta apie neatsakingo jų vartojimo pasekmes, o VMVT pastangos šviesti bei informuoti visuomenę apie antibiotikų vartojimo mažinimą pasiekia savo auditoriją.
Nuoseklus mažėjimas
Tarp Europos šalių, kuriose mažiausiai parduodama veterinarinių antibiotikų, Lietuva yra penktoje vietoje. VMVT duomenimis nuo 2010 m. veterinarinių vaistų pardavimo apimtys sumažėjo beveik trigubai.
Šiuo metu Lietuvoje baigiami veterinarinių vaistų apskaitos informacinės sistemos (VVAIS) tobulinimo darbai. Šioje sistemoje registruojamas kiekvienas veterinarinio vaisto išdavimo atvejis, kaupiama informacija susijusi su antimikrobinių medžiagų sunaudojimu gyvūnų laikytojų lygmenyje, kuri yra būtina norint vykdyti ne tik VMVT ir Lietuvos, bet ir visos ES tikslus mažinti antimikrobinių medžiagų sunaudojimą. VVAIS sistema yra vienas iš pagrindinių elementų, leisiančių tinkamai įgyvendinti naująjį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl veterinarinių vaistų.
Siekiant įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl veterinarinių vaistų nuostatas dėl antimikrobinių vaistų naudojimo bei duomenų apie gyvūnams skirtų antimikrobinių vaistų rinkimą 2022 metų gegužės 12 d. Lietuvoje buvo priimtas Veterinarinių vaistų įstatymas. Šiuo metu priiminėjami poįstatyminiai teisės aktai, leisiantys greičiau įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl veterinarinių vaistų. Be to, Lietuvoje daugėja įmonių ir gyvūnų augintojų, ženkliai sumažinusių antibiotikų naudojimą ūkinių gyvūnų gydymui ir perėjusių prie „Užaugina be antibiotikų“ programos.
Dėmesys Lietuvai
Tarptautinės apskritojo stalo diskusijos dalyvius pasveikino ir mintimis pasidalijo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui, buvęs Europos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis. AMR situaciją Europoje apžvelgė Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos direktorato vyriausiasis administratorius dr. Aurelien Perez, o apie padėtį Vokietijoje pasakojo Vokietijos federalinio rizikos vertinimo instituto (BfR) epidemiologijos, zoonozės ir antimikrobinio atsparumo skyriaus vadovas dr. Bernd-Alois Tenhagen. Susirinkusiesiems pristatytas Baltohop projektas apie kurį pasakojo Švedijos žemės ūkio valdybos narys Michael Ladegaard Jensen ir Švedijos visuomenės sveikatos agentūros atstovė Emily Sellström. Antimikrobinio atsparumo ir antibakterinių vaistų suvartojimą VMVT kontrolės sektoriuose pristatė VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėja Kristina Stakytė. Instituto veiklą ir bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms stebėsenos analizę pristatė NMVRVI Bakteriologinių tyrimų skyriaus vedėja Česlova Butrimaitė – Ambrozevičienė. Patirtimi dalinosi kolegos taip pat iš Higienos instituto, Visuomenės sveikatos technologijų centro, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Renginys užsibaigė apskritojo stalo diskusija ir atnaujintos NMVRVI laboratorijos apžiūra.
Spausdinti