Žmogaus, gyvūnų organizme ir maiste aptinkamos bakterijos pasižymi atsparumu plačiai naudojamoms antimikrobinėms medžiagoms, taip rašoma paskutinėje Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ataskaitoje dėl bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (AAM). Nustatyti faktai, kad AAM kelia didžiulę grėsmę žmonių ir gyvūnų sveikatai. Antimikrobinėms medžiagoms atsparių bakterijų sukeliamos infekcijos ES kasmet tampa 25 000 žmonių mirčių priežastimi.
Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis, kalbėdamas apie šią problemą, sako: „Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms – tai nerimą kelianti grėsmė, kelianti pavojų žmogaus ir gyvūnų sveikatai. Europos Sąjunga įdėjo daug pastangų, kad sustabdyti šios grėsmės augimą, tačiau akivaizdu, kad to nepakanka. Mes privalome būti greitesni, stipresni ir veikti keliais frontais. Todėl šią vasarą Europos Komisija pradės vykdyti naują Veiksmų planą, padėsiantį pagrindą būsimiems koordinuotiems valstybių narių veiksmams, kuriais bus siekiama mažinti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms plitimą”.
Paskelbtoje ataskaitoje rašoma, kad visoje ES Salmonella bakterijų daugybinis atsparumas vaistams yra didelis. Tačiau ekspertai pažymi, kad atsparumas itin svarbioms antimikrobinėms medžiagoms, naudojamoms sunkiems Salmonella infekcijos atvejams žmogaus organizme gydyti, išlieka mažas. Salmoneliozė – šių bakterijų sukeliama liga – tai antra dažniausiai įregistruojama per maistą plintanti liga ES.
Mike‘as Catchpole‘as, ECDC vyriausiasis mokslininkas, pabrėžia: „Itin didelį susirūpinimą kelia tai, kad kai kurios žmogaus organizme paprastai aptinkamos Salmonella rūšys, kaip antai monofazinės Salmonella Typhimurium padermės, pasižymi itin dideliu daugybiniu atsparumu vaistams. Apdairus antibiotikų naudojimas žmonėms ir gyvūnams gydyti yra itin svarbus, norint susidoroti su tais iššūkiais, kuriuos kelia atsparumas antimikrobinėms medžiagoms. Mes visi atsakingi už tai, kad ir toliau antibiotikai būtų veiksmingi“.
Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad atsparumo antimikrobinėms medžiagoms lygis skirtinguose Europos geografiniuose regionuose yra skirtingas. Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse atsparumo antimikrobinėms medžiagos lygis paprastai yra žemesnis nei Pietų ir Rytų Europoje. EFSA Biologinių pavojų ir teršalų skyriaus vadovė Marta Hugas pažymi: „Pastebėti geografiniai skirtumai, greičiausiai, yra susiję su antimikrobinių medžiagų naudojimo visoje ES skirtumais. Pavyzdžiui, šalyse, kuriose buvo imtasi priemonių, siekiant mažinti antimikrobinių medžiagų naudojimą gyvūnams gydyti, jas pakeisti kitomis medžiagomis ir iš naujo visa tai permąstyti, stebimas žemesnis atsparumo antimikrobinėms medžiagoms lygis ir šio atsparumo mažėjimo tendencijos”.
Šiais metais skelbiama ataskaita yra papildyta vizualizavimo priemone, kurią naudojant pateikiami duomenys apie kai kurių maiste, gyvūnų ir žmonių organizme aptinkamų bakterijų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms pagal šalis.
Ataskaitoje taip pat pateikiami faktai, galintys turėti poveikį visuomenės sveikatai:
- Atsparumas carbapenem antibiotikams pirmą kartą buvo nustatytas, vykdant visos ES metinę gyvūnų ir maisto stebėsenos programą. Carbapenem antibiotikai paprastai naudojami kaip paskutinė likusi gydymo priemonė pacientams, užsikrėtusiems visiems kitiems turimiems antibiotikams atspariomis daugybinio atsparumo bakterijomis. Labai žemi E. coli bakterijų atsparumo lygiai buvo nustatyti kiaulių organizme ir jų mėsoje.
- Platesnio spektro beta laktamazes (ESBL) gaminančios E. coli buvo nustatytos jautienoje, kiaulienoje, kiaulių ir veršelių organizme. ESBL fermentus gaminančios bakterijos pasižymi daugybiniu atsparumu beta-laktaminiams antibiotikams, į kuriuos įeina penicilino dariniai ir cefalosporinai. ESBL gaminančių E. coli paplitimas įvairiose šalyse buvo skirtingas, pradedant mažu paplitimu ir baigiant labai dideliu (daugiau žr., pasitelkdami mūsų vizualizavimo priemonę).
- Labai žemo lygio Salmonella ir E. coli atsparumas kolistinui buvo nustatytas kiaulių ir galvijų organizme. Kolistinas paprastai gali būti naudojamas kai kuriose šalyse gyvūnų, ypač kiaulių infekcijų kontrolei. Kai kuriomis aplinkybėmis jis gali būti naudojamas kaip paskutinė priemonė žmonėms gydyti.
- Daugiau nei 10% žmonių organizme ištirtų Campylobacter coli bakterijų pasižymėjo atsparumu dviem itin svarbioms antimikrobinėms medžiagoms (fluorochinolams ir makrolidams), kurios naudojamos sunkiems Campylobacter užsikrėtusių žmonių atvejams gydyti. Kampilobakteriozė – tai dažniausiai užregistruojama per maistą plintanti liga ES.
Pagrindas: Šių metų ataskaitoje pateikiami 2015 m. valstybių narių pateiktų duomenų analizės rezultatai, pagrindinį dėmesį skiriant kiaulėms ir galvijams. Kitų metų ataskaitoje bus kalbama apie broilerius, vištas dedekles ir kalakutus.
Spausdinti