Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), išanalizavusi Baltijos šalių ir Lenkijos afrikinio kiaulių maro (AKM) 2014 – 2016 metų epidemiologinius duomenis, paskelbė ataskaitą, kurioje pažymima, kad liga šiose valstybėse plinta palyginus lėtai.
Per mėnesį AKM išplinta apie 2 km Latvijoje ir Estijoje ir apie 1 km – Lietuvoje ir Lenkijoje. Be to, liga diagnozuojama tik apie 3 % sumedžiotų šernų. Todėl AKM protrūkiai Baltijos šalių ir Lenkijos laukinėje faunoje apibūdinami kaip nedidelio masto epidemija.
„Ši ataskaita yra glaudaus bendradarbiavimo su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis rezultatas. Mes vykdome AKM tęstinius tyrimus, nes šios ligos paveiktos šalys turi rimtų socialinių – ekonominių pasekmių“, – komentavo EFSA veterinarijos gydytoja – epidemiologė Andrea Gervelmeyer.
Vykdydama epidemiologinę analizę, EFSA taikė 2015 m. suderintą duomenų modelį. Šios analizės rezultatus Europos Komisija galės naudoti kaip kontrolės priemones reguliuojant AKM situaciją kitose valstybėse narėse.
EFSA akcentavo pagrindinius veiksnius, kurie gali būti susiję su viruso plitimu laukinėje faunoje – tai gyvenviečių ir jose gyvenančių žmonių, kiaulių laikymo vietų skaičius, šernų populiacijos tankumas ir kt.
EFSA toliau bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, planuoja šių metų rudenį paskelbti antrąją ataskaitą apie AKM situaciją ES, kurioje bus atnaujinta epidemiologinė analizė ir numatytos šernų populiacijos valdymo galimybės.
Pirmieji AKM atvejai buvo užregistruoti 2014 m. pradžioje Lietuvoje ir rytų Lenkijoje. Vėliau maras buvo nustatytas Latvijoje ir Estijoje. Kitose ES valstybėse narėse ši liga nepasireiškė.