Paukščių gripo virusai kelia vis didesnę grėsmę, nes gali prisitaikyti prie žmonių ir ateityje sukelti pandemijas. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), vadovaudamiesi vienos sveikatos (One Health) principu, paskelbė mokslines rekomendacijas, kuriose vertinamos paukščių gripo virusų mutacijos ir šių virusų potencialas išplisti tarp žmonių, taip pat rekomendacijas gyvūnų ir visuomenės sveikatos sektoriams. Abiejų agentūrų darbas remiasi išsamiais duomenimis, įskaitant genetinius tyrimus, žmonių užsikrėtimo atvejų analizę bei antikūnų nustatymą, siekiant apibūdinti esamą riziką ir jos mažinimo strategijas.
„Pasauliniai pokyčiai reikalauja išlikti budriems ir užtikrinti, kad Europa būtų pasirengusi reaguoti į paukščių gripo grėsmę“, – sakė ECDC direktorė Pamela Rendi-Wagner. „ECDC padeda ES ir Europos ekonominės erdvės valstybėms pasirengti, užkardyti ir suvaldyti galimus gyvūnų ir žmonių užsikrėtimo protrūkius. Siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą Europoje, labai svarbu turėti tvirtus pasirengimo planus.“
„2024 m. paukščių gripo virusai išplėtė savo aprėptį, užkrėsdami anksčiau jais nesirgusias rūšis. Mūsų darbo metu nustatytos pagrindinės mutacijos, susijusios su galimu plitimu tarp žmonių, todėl jas reikia greitai aptikti ir reaguoti. Bendradarbiavimas ir dalijimasis duomenimis visoje susijusių subjektų grandinėje išlieka labai svarbūs sprendžiant kylančias situacijas“, – sakė EFSA vykdomojo direktoriaus pareigas einantis Bernhard Url.
Ekspertai sudarė išsamų viruso mutacijų sąrašą, kuriame išskyrė 34 genetines mutacijas, galinčias padidinti paukščių gripo virusų potencialą išplisti tarp žmonių. Naudodamosi molekuline analize ir genominės stebėsenos sistema, gyvūnų ir visuomenės sveikatos laboratorijos gali remtis šiuo mutacijų sąrašu, kuris turėtų būti nuolat atnaujinamas, ir stebėti atsirandančias viruso atmainas, kurios turi potencialą užkrėsti žmones.
Mokslinėje nuomonėje taip pat nurodoma, kad paukščių gripo virusų prisitaikymą prie žinduolių gali lemti tokie veiksniai kaip genetinės mutacijos, virusų genetinės medžiagos maišymasis tarpusavyje, ir sąveika su šeimininko imuniniu atsaku, taip pat išoriniai veiksniai, galintys padidinti viruso perdavimo žmonėms tikimybę, pavyzdžiui, žmogaus veikla ir aplinkos pokyčiai, dėl kurių dažnėja laukinių gyvūnų, naminių paukščių bei gyvulių, ir žmonių tarpusavio kontaktai. Didelio intensyvumo ūkininkavimas, menkos biologinės saugos užtikrinimo priemonės, miškų iškirtimas, urbanizacija ir pasaulinė prekyba didina riziką, kad gyvūnų virusai gali persiduoti žmonėms.
Pagrindinės rekomendacijos:
- Genetinė analizė: naudoti genetinę sekoskaitą, siekiant anksti aptikti mutacijas arba viruso prisitaikymą prie žinduolių. Investuoti į sistemas, skirtas greitai nustatyti naujus virusus ir mutacijas, įgalinančias virusą plisti iš gyvūnų žmonėms.
- Gyvūnų priežiūra: stebėti sergančius ar nugaišusius žinduolius, susijusius su užsikrėtusiais laukiniais paukščiais, naminiais paukščiais ar žinduoliais. Stebėti nepaaiškinamus susirgimus didelės rizikos laikotarpiais ir paukščių gripo zonose.
- Visuomenės sveikatos priežiūra: ištirti asmenis, turėjusius kontaktą su paukščių gripu, reguliariai siųsti mėginius, siekiant nustatyti gripo potipį. Gyvūnų ligų protrūkių metu ligoninės turi sustiprinti stebėseną ir budrumą, ypač gripo sezono piko metu, kai padidėja virusų genetinės medžiagos tarpusavio apsikeitimo rizika.
- Prevencinės priemonės: įgyvendinti griežtas biologinės saugos priemones ūkiuose, apmokyti darbuotojus, vakcinuoti naminius paukščius, parengti reagavimo į protrūkį planą. Užtikrinti, kad žmonės, kuriems gresia pavojus, laikytųsi skiepijimo nuo gripo ir priešvirusinio gydymo rekomendacijų.
- Visuomenės sveikatos parengties priemonės: didinti didelės rizikos grupių ir plačiosios visuomenės informuotumą ir mokyti sveikatos priežiūros darbuotojus atpažinti bei suvaldyti užsikrėtimus paukščių gripu. Užtikrinti koordinuotus planus dėl reagavimo į žmonių gripo atvejus. Parengti sąlytį su virusu turėjusių asmenų ir su pacientais kontaktavusių asmenų ištyrimo gaires ir standartines veiklos procedūras, įskaitant prevencijos protokolus. Užtikrinti suderintus reagavimo planus tiems atvejams, kai paukščių gripu užsikrečia žmonės, juos įtraukti į nacionalinius prevencijos, parengties ir reagavimo planus.
Kartu su moksline nuomone ES agentūros taip pat parengė gaires, kaip tirti ir kontroliuoti paukščių gripo protrūkius, kuriais užsikrečia ir žmonės, ir gyvūnai, taikant koordinuotą vienos sveikatos principą. Ekspertai parengė schemas, kuriose išdėstomi reagavimo veiksmai į penkis protrūkio scenarijus, naudojant sąsają „žmogus – gyvūnai – aplinka“ bei pabrėžiant visų suinteresuotųjų šalių tarpdisciplininio atsako svarbą. Šis darbas padės valstybėms narėms parengti specializuotas nacionalines gaires.
Susiję moksliniai straipsniai:
- Zoonotinį potencialą turinčio paukščių gripo viruso sukelti žmonių ir gyvūnų užsikrėtimai: vienos sveikatos principu paremtas koordinuotas tyrimas ir protrūkių valdymas
- Zoonotinio poveikio paukščių gripas: pasirengimas, prevencija ir kontrolė
Informacijos šaltinis: EFSA Newsroom
