Mokslo meniu: Lietuvos EFSA 36 str. organizacijų susitikimas 2025

Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), bendradarbiaudama su nacionalinėmis institucijomis, nuosekliai stiprina maisto grandinės atsparumą, rizikos vertinimą ir mokslu grįstą sprendimų priėmimą visoje Europos Sąjungoje. Šių pastangų atspindžiu tapo gruodžio 10 d. Vilniuje vykęs EFSA 36-ojo straipsnio organizacijų susitikimas „Mokslo meniu“ – išskirtinė platforma, subūrusi Lietuvos ir tarptautinius ekspertus diskusijai apie aktualiausius maisto, gyvūnų, augalų ir visuomenės sveikatos iššūkius.

Šiemet renginys išsiskyrė kūrybišku formatu – organizacijos buvo pakviestos pateikti įdomiausius ir reikšmingiausius savo veiklos rezultatus, o pranešimai buvo išrikiuoti meniu principu. Sveikindama dalyvius VMVT direktoriaus pavaduotoja ir EFSA Patariamojo forumo narė Jurgita Bakasėnienė pabrėžė, kad maisto sauga prasideda nuo vieningo mokslo ir institucijų veikimo. Maisto grandinės atsparumo didinimas yra bendras visų institucijų prioritetas, kuriam būtinos kokybiškos mokslo žinios, operatyviai ir kokybiškai atliekami tyrimai bei glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

Susitikimo darbotvarkė

EFSA vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Daniela Maurici pristatė EFSA Mokslinio komiteto 2026–2027 m. tarpsektorinių gairių darbo programą bei genotoksiškumo vertinimo strategijos atnaujinimo eigą. Pranešime akcentuotos pagrindinės rizikos vertinimo kryptys – naujų tyrimų metodų integravimas, cheminių mišinių poveikio analizė ir gairių atnaujinimas, derinant jas su naujausiais mokslo pasiekimais bei tarptautinėmis rekomendacijomis.

Apie tai, kaip maisto saugą vertiname mes patys, kalbėjo socialinių mokslų specialistė Joana Sousa Lourenço (EFSA Komunikacijos ir Partnerystės departamentas). 2025 m. įgyvendintas Eurobarometro tyrimas, apėmęs 26 ES šalis ir 7 šalis-kandidates (IPA), atskleidė, kad pasitikėjimas maisto saugos institucijomis per pastaruosius trejus metus ES iš esmės nesikeitė, bet Lietuvoje užfiksuotas reikšmingas 8 proc. pasitikėjimo augimas. Pasak tyrimo, renkantis maistą kainos ir skonio svarba vis dar dominuoja, o maisto sauga išlieka trečioje vietoje daugelyje ES šalių. Duomenys taip pat atskleidė, kad visuomenė vis labiau domisi mikroplastiko, biotechnologijų taikymo bei pesticidų likučių maiste temomis, o valstybinių institucijų mokslininkai visuomenės akyse tebėra laikomi patikimiausiais ekspertais.

EFSA kontaktinis asmuo Lietuvoje VMVT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Vilkoicaitė išsamiai apžvelgė šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamas EFSA veiklas, pristatė pagrindinius per metus nuveiktus darbus, kitų metų viziją, planuojamus veiksmus ir iniciatyvas. Ji taip pat kalbėjo apie EFSA naujienas, būsimus mokymus bei renginius ir priminė apie aktyviai veikiančią interneto svetainę „EFSA Lietuvoje“, kurioje nuolat skelbiama aktuali informacija. Pranešėja pabrėžė tarpusavio bendradarbiavimo svarbą tiek su EFSA, tiek su kitomis 36 straipsnio kompetentingomis organizacijomis ir padėkojo už aktyvų įsitraukimą bei palaikymą.

Kauno technologijos universiteto Maisto instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja ir EU-FORA alumnė Aelita Zabulionė pristatė augalinių ekstraktų tyrimus, orientuotus į tvarių ir funkcionalių ingredientų kūrimą iš vietinės biomasės ir šalutinių srautų. Aptartos jų biologiškai aktyvios savybės ir galimybės taikyti kaip natūralius konservantus. Pristatytas EIP projekto „Uždaro ciklo bioaktyvių medžiagų ūkio modelis“ įgyvendinimas. Pranešimo pabaigoje pranešėja kvietė aktyviai bendradarbiauti šia tema ir dalintis idėjomis, nes net tai, ką iki šiol laikėme atliekomis, gali virsti naudinga žaliava.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedros profesorė dr. Loreta Šernienė supažindino su moksliniais tyrimais apie vietinių probiotinio tipo pieno rūgšties bakterijų, ypač laktobacilų, panaudojimą sūrių kokybei ir saugai užtikrinti. Pranešėja akcentavo inovatyvų ir tvarų sprendimą – valgomųjų apsauginių dangų kūrimą iš antrinių pieno žaliavų (išrūgų). Atlikti tyrimai patvirtino, kad tokios dangos efektyviai slopina nepageidaujamų mikroorganizmų augimą šviežiuose varškės bei fermentiniuose sūriuose ir taip padidina produktų saugą.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Serologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Jūratė Buitkuvienė pristatė klimato kaitos poveikį gyvūnų egzotinių ligų plitimui Lietuvoje, pabrėždama kylančią riziką maisto saugai bei biologinei įvairovei. Pranešime akcentuota, kad kintančios klimato sąlygos sudaro palankią terpę naujiems parazitams, virusams ir vektoriams įsitvirtinti, dėl to įvairiose Europos šalyse stebimas anksčiau nefiksuotų arba jau išnaikintų ligų pakartotinis atsiradimas. Pranešime pabrėžta „Vienos sveikatos“ (One Health) principo svarba, užkertant kelią gyvūnų ligų plitimui, bei ankstyvosios diagnostikos ir ūkių biologinio saugumo stiprinimo būtinybė.

Valstybinės augalininkystės tarnybos (VATŽŪM) Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Devėnienė apžvelgė institucijos dalyvavimą EFSA pesticidų priežiūros mokslinio tinklo veikloje bei ekspertų susitikimuose. Pranešėja pabrėžė specialistų indėlį vertinant augalų apsaugos produktų ir veikliųjų medžiagų dokumentų rinkinius, siekiant užtikrinti jų saugumą žmogui bei aplinkai. Šis bendradarbiavimas leidžia Lietuvai aktyviai prisidėti prie ES mastu tobulinamų rizikos vertinimo metodikų ir efektyvios pesticidų kontrolės.

VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros doktorantė Erika Jakienė pristatė mokslinius tyrimus apie valgomąjį sausmedį, jo auginimo galimybes Lietuvoje ir praktinį panaudojimą. Susidomėjimas šiuo vaiskrūmiu auga tiek Lietuvoje, tiek kitose ES šalyse dėl gan nesudėtingų auginimo sąlygų bei didelės maistinės vertės. Mokslininkės tyrimų rezultatai parodė, kad augalo uogos ir lapai gali būti naudojami aukštos pridėtinės vertės maisto produktų ar papildų gamybai. Šis pranešimas sulaukė didelio auditorijos susidomėjimo ir aktyvių diskusijų.

Higienos instituto Visuomenės sveikatos inovacijų centro Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausiasis specialistas dr. Albertas Barzda pristatė Lietuvos suaugusiųjų bei pagyvenusių gyventojų faktinės mitybos bei fizinio aktyvumo įpročių tyrimo eigą ir supažindino su tarptautinės „Codex Alimentarius“ komisijos veiklos principais. Taip pat buvo akcentuota tarptautinių maisto standartų, gairių ir kodeksų svarba užtikrinant vartotojų sveikatą bei sąžiningą prekybą maistu.

Tiek pertraukų metu, tiek ir susitikimo pabaigoje vyko aktyvios diskusijos, kurių metu dalyviai dalijosi gerąja patirtimi bei įžvalgomis apie veiksnius, kurie motyvuoja glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje ir su EFSA. Viso renginio metu veikusioje virtualioje „Klausimų erdvėje” ekspertai taip pat pasidalino iniciatyvomis ir iššūkiais, siekiant jas įgyvendinti. Renginio pabaigoje atlikta apklausa parodė, kad dalyviams renginys buvo aktualus ir naudingas, įkvėpė naujų idėjų ir paskatino daugiau bendradarbiauti.

Pabaigos žodį tarė VMVT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Giedrė Čiuberkytė, kuri pasidžiaugė sėkmingu renginiu ir kaskart atnaujinamu jo formatu, leidžiančiu efektyviai dalintis aktualiomis veiklos kryptimis. Ji pabrėžė „Vienos sveikatos“ principo svarbą, apimantį augalų, gyvūnų ir žmonių gerovę, bei akcentavo, kad kiekvienas 36 str. organizacijų tinklo dalyvis yra savotiškas ambasadorius, kurio veikla prisideda prie bendrų tikslų: užtikrinti maisto saugą Lietuvoje bei Europoje, didinti Lietuvos matomumą tarptautinėje erdvėje. G. Čiuberkytė ypač padėkojo EFSA kontaktiniam asmeniui Agnei Vilkoicaitei už jos dvejų metų aktyvų darbą ir iniciatyvumą telkiant rizikos vertintojų bendruomenę.