Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) paskelbė du pirmuosius pilotinius mokslinius pranešimus apie suminį pesticidų poveikį ir riziką vartotojų sveikatai: viename jų aptariamas lėtinis poveikis skydliaukės veiklai, kitame – ūminis poveikis nervų sistemai. Šie dokumentai buvo baigti rengti po dviejų mėnesių konsultacijų laikotarpio, per kurį EFSA gavo įvairių suinteresuotųjų šalių, įskaitant nacionalines institucijas, akademinę bendruomenę, nevyriausybines organizacijas ir komercines asociacijas, atsiliepimus.
Bendroje abiejų rizikos vertinimų išvadoje teigiama, kad rizika vartotojų sveikatai dėl suminio pesticidų poveikio yra mažesnė už ribą, kad būtų keičiamos šiuo metu veikiančios reguliavimo priemonės (sumažinti didžiausi leidžiami pesticidų likučių maiste kiekiai ar pan.) visoms vertinimuose aptariamoms gyventojų grupėms.
Šiuo metu nustatomų pesticidų likučių maiste keliama rizika vartotojams skaičiuojama vertinant kiekvieną pesticidą atskirai. Kai kurie pesticidai turi panašų neigiamą poveikį vartotojų sveikatai. Todėl kyla klausimas, ar minėtas poveikis nebūtų didesnis, jei vertintume ne kiekvieno pesticido poveikį atskirai, bet visų pesticidų, turinčių panašų neigiamą poveikį vartotojų sveikatai, kartu?
Nekyla abejonių, kad pesticidų likučiai neturi kelti neigiamo suminio poveikio vartotojų sveikatai. Europos Sąjungos reglamentuose numatyta, kad suminis ir sinerginis pesticidų, esančių maiste ir pašaruose, poveikis turi būti nagrinėjamas, kai tik yra prieinamos tam tinkamos metodikos.
Šiuo metu EFSA jau yra sukūrusi metodiką, kurios pagalba galima atlikti suminį pesticidų likučių maiste rizikos vartotojų sveikatai vertinimą. Ši procedūra paremta pesticidų, turinčių bendrą neigiamą toksikologinį poveikį vartotojų sveikatai, suminės rizikos vertinimu.
Kaip minėta, EFSA atliko du pilotinius pesticidų likučių maisto produktuose suminius rizikos žmonių sveikatai vertinimus ir paskelbė jų rezultatus. Šių vertinimų metu buvo skaičiuotas lėtinis neigiamas poveikis skydliaukei (skydliaukės hipotirozė, parafolikulinių ląstelių hipertrofija, hiperplazija ir neoplazija) ir ūminis poveikis nervų sistemai (smegenų ir (ar) eritrocitų acetilcholinesterazės slopinimas bei motorinių, sensorinių ir autonominių funkcijų pakitimai). Nustatyta, kad skydliaukei neigiamą poveikį dažniausiai sukėlė šie pesticidai: bromido jonas, propinebas, tiabendazolas, ziramas, mankozebas, pirimetanilas, chlorprofamas ir ciprodinilas. Nervų sistemai – chlorpirifosas, triazofosas, ometoatas, dichlorvosas, formetanatas, karbofuranas, deltametrinas, beta-cipermetrinas, tiramas, chlormekvatas ir akrinatrinas.
Prie vertinimų prisidėjo ir juos taip pat atliko Nyderlandų nacionalinis visuomenės sveikatos ir aplinkos institutas (RIVM). Vertinimams buvo naudojami Europos Sąjungos šalių narių pateikti oficialių stebėsenos programų metu surinkti duomenys. Buvo renkami 2014-2016 metais nustatytų pesticidų likučių maiste duomenys bei maisto produktų suvartojimo duomenys. Duomenis pateikė Danija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Italija, Belgija, Čekija, Bulgarija.
Atlikus nustatomų pesticidų likučių maiste, turinčių bendrą neigiamą poveikį vartotojų skydliaukei ar nervų sistemai, suminį rizikos vertinimą, nustatyta, kad poveikis nėra statistiškai reikšmingas, dėl ko nematoma būtinybės peržiūrėti ir sumažinti nustatytus didžiausius leidžiamus minėtų pesticidų likučių kiekius (MRL) maisto produktuose.
Artimiausiais metais planuojama įvertinti ir kitų pesticidų suminį neigiamą poveikį kitiems organams ir organizmo funkcijoms. EFSA ir Europos Komisija tęsia diskusijas dėl šio darbo sklandaus įgyvendinimo plano.
Plačiau apie tai EFSA interneto svetainėje:
https://www.efsa.europa.eu/en/news/pesticides-first-cumulative-risk-reports-published
Spausdinti