Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) įvertino riziką žmonių ir gyvūnų sveikatai, susijusią su glikoalkaloidų kiekiu maiste ir pašaruose – dažniausiai bulvėse ir iš bulvių gautuose produktuose.
Glikoalkaloidai yra natūralūs junginiai, randami bulvinių (lot. Solanaceae) šeimos augaluose, kuriai priklauso bulvės, pomidorai ir baklažanai. Maistiniuose augaluose dažniausiai pasitaikantys glikoalkaloidai yra α-solaninas ir α-čakoninas. Didesni solanino kiekiai bulvėse siejami su žievelės pažaliavimu dėl vykstančios chlorofilo sintezės.
Apsinuodijimas bulvių glikoalkaloidais (α-solaninu ir α-čakoninu) gali sukelti ūmius virškinimo trakto sutrikimus, tokius kaip pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. EFSA ekspertai nustatė, kad glikoalkaloidai maiste gali turėti neigiamos įtakos vidutiniškai ar daug minėtų produktų vartojančių kūdikių ir mažų vaikų sveikatai. Tarp suaugusiųjų sveikatos problemų gali kilti tik gausiai šių produktų vartojantiems vartotojams.
Remdamiesi naujausiomis žiniomis, EFSA mokslininkai nustatė žemiausią pastebėto neigiamo poveikio ribą (LOAEL) – 1 mg/kg kūno svorio.
Bulvinių šeimos daržovių lupimas, virimas ir kepimas glikoalkaloidų kiekį maiste gali sumažinti. Pavyzdžiui, nuluptose bulvėse glikoalkaloidų kiekis sumažėja nuo 25 iki 75%, virtose vandenyje – nuo 5 iki 65%, o keptose aliejuje – nuo 20 iki 90%.
Plačiau apie tai:
Spausdinti