Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) ir Europos užkrečiamųjų ligų kontrolės ir prevencijos centras (ECDC) pristatė bendrą 2018 m. ES zoonozių sukėlėjų atsparumo antimikrobiniams preparatams ataskaitą.
Pagrindinėse šios ataskaitos išvadose skelbiama, kad:
- Salmonelės ir kampilobakterijos tampa vis atsparesnės ciprofloksacinui – vienam iš šių bakterijų sukeltų infekcijų gydymui taikomų antibiotikų;
- Naujausi iš žmonių, gyvūnų bei maisto išskirtų bakterijų tyrimai rodo, kad didelei daliai salmonelių būdingas dauginis atsparumas (atsparumas trims ar daugiau antimikrobinių medžiagų);
- Kombinuotas salmonelių ir kampilobakterijų atsparumas (atsparumas dviem kritiškai svarbiems antimikrobiniams vaistams tuo pačiu metu) – fluorokvinolonams ir trečiosios kartos cefalosporinams (salmonelių atveju) bei fluorokvinolonams ir makrolidams (kampilobakterijų atveju) išlieka žemas.
Prie ataskaitos pridedama EFSA sukurta Interaktyvi priemonė duomenų analizei, papildyta atnaujintais ES šalių duomenimis. Priemonė leidžia susipažinti su iš žmonių, gyvūnų bei maisto išskirtų bakterijų (salmonelių, ešerichijų, kampilobakterijų) atsparumo antimikrobiniams preparatams lygiu atskirose šalyse. Naudojantis šia interaktyvia priemone, galima analizuoti informaciją pagal šalis, bakterijų rūšį, jų išskyrimo objektą (žmonės, gyvūnai, maisto produktai), pasirinktas antibakterines medžiagas ir kt.
Remiantis ataskaitos duomenimis, salmonelės ir kampilobakterijos tampa vis atsparesnės ciprofloksacinui. Iš žmonių išskirtų bakterijų (ypač kai kurių tipų salmonelių) atsparumas ciprofloksacinui plačiai paplitęs, salmonelių atsparumas didelei ciprofloksacino koncentracijai padidėjo nuo 1,7 proc. (2016 m.) iki 4,6 proc. (2018 m.). Taip pat, 16 iš 19 šalių narių pranešė apie aukštą arba itin aukštą kampilobakterijų atsparumą ciprofloksacinui. Didelė dalis ciprofloksacinui atsparių bakterijų (salmonelių ir ešerichijų) išskirta ir iš naminių paukščių. Ciprofloksacinas yra fluorokvinolonų grupės antibiotikas ypač svarbus gydant žmonių infekcijas. Jei fluorokvinolonai prarastų efektyvumą, pasekmės žmonių sveikatai būtų labai didelės. Kombinuotas salmonelių ir kampilobakterijų atsparumas (atsparumas dviem kritiškai svarbiems antimikrobiniams vaistams tuo pačiu metu) – fluorokvinolonams ir trečiosios kartos cefalosporinams (salmonelių atveju) bei fluorokvinolonams ir makrolidams (kampilobakterijų atveju) išlieka žemas. 2018 m. ataskaitoje minimi pavieniai atvejai, kai iš žmonių išskirtos salmonelės buvo atsparios kitoms paskutinės kartos antimikrobinėms medžiagoms – karbapenemams. Pasak ECDC mokslininkų, pastebėti maisto kilmės infekcijas sukeliančių bakterijų atsparumo karbapenemams atvejai kelia susirūpinimą, todėl labai svarbu ECDC, EFSA ir šalims narėms bendradarbiauti remiantis „Vienos sveikatos“ principu bei plėsti tyrimus, gerinti mėginių atrinkimą, užtikrinti šių atsparių padermių savalaikį aptikimą ir stebėseną. Iš maistui auginamų gyvūnų išskirtų ešerichijų (E.coli) atsparumas antimikrobinėms medžiagoms didėjo nežymiai arba kai kuriais aspektais mažėjo – stebima teigiama tendencija.
Ataskaitoje pateikiami rodikliai padeda šalims narėms įvertinti pažangą mažinant antimikrobinių medžiagų naudojimą bei kovojant su bakterijų atsparumu.
@EFSA_EU
Spausdinti