info@vmvt.lt 1879

Kampilobakterijozė – dažniausiai registruojama zoonozė ES. 2020 m. nustatyti 120 946 šios ligos atvejai, 2019 m. buvo registruota daugiau – apie 220 000 atvejų. Salmonelioze, antra pagal dažnumą zoonoze ES, 2020 m. sirgo 52 702 žmonės, 2019 m. salmoneliozės atvejų taip pat buvo registruota daugiau – apie 88 000. Bendras per maistą plintančių ligų protrūkių skaičius 2020 m. sumažėjo 47%. Šios svarbiausios išvados pateiktos naujausioje metinėje Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) parengtoje „Vienos sveikatos“ zoonozių ataskaitoje.   

Ekspertai pripažino, kad ženkliam žmonių zoonozių ir per maistą plintančių ligų protrūkių sumažėjimui Europoje 2020 m. lemiamos įtakos turėjo COVID-19 pandemija. Priklausomai nuo ligos, registruotų atvejų sumažėjo nuo ​​7 % iki 53 %.

Galimi veiksniai, nulėmę tokį susirgimų mažėjimą, yra žmonių elgesio, susijusio su sveikatos saugojimu, pokyčiai, kelionių ir renginių apribojimai, restoranų uždarymas, karantinas ir kitos priemonės, tokios kaip kaukių dėvėjimas, fizinio atstumo laikymasis ir rankų dezinfekcija.

Kitos dažniausiai registruojamos ligos buvo jersiniozė (5668 atvejai) ir Šiga (Shiga) toksinus gaminančių Escherichia coli (VTEC) sukeltos infekcijos (4446 atvejai). Listeriozė buvo penkta pagal dažnumą registruota zoonozė (1 876 atvejai), ja daugiausiai sirgo vyresni nei 64 metų žmonės.

Didžiausiais hospitalizacijos ir mirtingumo rodikliais pasižymėjo listeriozė ir Vakarų Nilo virusinė infekcija. Pastarosios atvejų daugiausiai registruota vietiniams gyventojams Graikijoje, Ispanijoje ir Italijoje.

Ataskaitoje taip pat apžvelgiami per maistą plintančių protrūkių – įvykių, kuomet mažiausiai du žmonės suserga ta pačia liga nuo to paties užteršto maisto, stebėsenos rezultatai ES. Iš viso 2020 m. buvo pranešta apie 3 086 per maistą plintančių ligų protrūkius. Salmonelės išliko dažniausiai aptinkamu protrūkių sukėlėju – būtent šios bakterijos lėmė 23 proc. visų registruotų protrūkių. Dažniausi salmoneliozės protrūkių šaltiniai buvo kiaušiniai, kiaušinių produktai ir kiauliena.

Ataskaitoje taip pat pateikiami duomenys apie Mycobacterium bovis/capraeBrucellaTrichinellaEchinococcus, Toxoplasma gondii, taip pat pasiutligę, Q karštligę ir tuliaremiją.

EFSA skelbia dvi interaktyvias komunikacijos apie per maistą plintančių ligų protrūkius priemones – informacijos rinkinį (žemėlapį) ir duomenų analizės įrankį.

Informacijos rinkinyje pateikiama bendra informacija apie per maistą plintančių ligų protrūkius, jų sukėlėjus ir su tuo susijusio maisto kelius. Duomenų analizės įrankis leidžia žmonėms teikti užklausas ir rasti reikiamą informaciją dideliame kiekyje duomenų apie per maistą plintančių ligų protrūkius, kuriuos EFSA surinko iš ES valstybių narių ir kitų duomenis teikiančių šalių nuo 2015 m.

ES „Vienos sveikatos“ 2020 m. zoonozių ataskaita