Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) nustatė naują saugos ribą pagrindiniams perfluoralkilintiems junginiams (PFAS) maiste, kurie kaupiasi vartotojų organizmuose. Minėta saugos riba – tai toleruotinas PFAS savaitinis su maistu suvartojamas kiekis (angl. TWI – Tolerable Week Intake), kuris šiuo atveju lygus 4,4 ng/kg kūno svorio per savaitę. EFSA išanalizuota informacija ir parengta mokslinė nuomonė – įrankis rizikos valdytojams priimant sprendimus, kaip geriausiai apsaugoti vartotojus nuo PFAS poveikio dėl suvartojamo maisto.
PFAS yra tam tikra grupė cheminių medžiagų, kurios gaminamos ir naudojamos įvairiose pramonės šakose visame pasaulyje, pavyzdžiui, tekstilės, namų apyvokos daiktų, gaisrų gesinimo priemonių, automobilių gamybos, maisto produktų perdirbimo, statybų bei elektronikos pramonėje.
Šios medžiagos galimai kenkia vartotojų sveikatai. PFAS neigiamai veikia žmonių sveikatą skirtingais ir įvairiais būdais, taip pat ir per suvartojamą maistą, kadangi minėtų medžiagų randama geriamajame vandenyje, žuvų mėsoje, vaisiuose, kiaušiniuose ir jų produktuose.
Į maistą PFAS patenka per užterštą dirvožemį ir vandenį, naudojamą auginti maisto produktams, per besikaupiančias minėtas medžiagas gyvūnuose (jų audiniuose, iš kurių gaminami maisto produktai). Dar kiti taršos šaltiniai – maisto pakuotės, kurių sudėtyje yra PFAS, maisto perdirbimo įrenginiai, savo sudėtyje taip pat turintys PFAS, nelimpančios maisto gaminimui skirtų indų dangos.
Nepaisant kitų veiksnių, užterštų PFAS maisto produktų vartojimas išlieka pagrindiniu PFAS šaltiniu, sukeliančiu neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Taip pat neatmetama tikimybė, kad prie neigiamo PFAS poveikio prisideda ir įkvepiamas oras, užterštas minėtomis medžiagomis.
Perfluoroktananinė rūgštis (PFOA), perfluoroktano sulfonatas (PFOS), perfluorononano rūgštis (PFNA), perfluorheksano sulfonrūgštis (PFHxS) yra keturi pagrindiniai PFAS junginiai, kurių keliamą riziką vartotojams dėl suvartojamo maisto įvertino EFSA.
Vaikai iki 3 metų ir vyresni vaikai yra labiausiai PFAS veikiamos populiacijos grupės. Kalbant apie kūdikius, verta paminėti, kad nėštumo metu ir maitinimo krūtimi laikotarpiu, į kūdikių organizmus patenka tam tikri kiekiai PFAS, todėl jie nustatomi ir kūdikiams.
Vaikų suvartojama žuvis, vaisiai ir vaisių produktai, kiaušiniai ir kiaušinių produktai – tai maisto produktai, kurie labiausiai prisideda prie neigiamo poveikio vartotojų sveikatai dėl juose nustatomų PFAS.
2018 metais paskelbtoje EFSA mokslinėje nuomonėje dėl PFAS, padidėjęs cholesterolio kiekis buvo pagrindinis veiksnys nustatant PFAS TWI. Nustatant naująjį PFAS TWI, remtasi sumažėjusiu vartotojų imuninės sistemos atsaku į vakcinaciją, kadangi manoma, jog tai pagrindinis kritinis neigiamo poveikio aspektas vartotojų sveikatai. Naujojoje nuomonėje vertintas kombinuotas suminis PFAS (PFOA, PFOS, PFNA, PFxS) poveikis vartotojų sveikatai.
Pasak EFSA mokslininkų, norint plačiau ir išsamiau įvertinti neigiamą poveikį vartotojų sveikatai, būtina atlikti tolimesnes tęstines epidemiologines studijas. Ypač svarbūs vakcinacijos tyrimai, kurie apimtų įvairių rūšių skiepus, populiacijos grupes, bei leistų išsiaiškinti galimus skirtingus imuninės sistemos atsako būdus. Išlieka svarbu vertinti suminį įvairių PFAS neigiamą poveikį vartotojų sveikatai.
Taip pat būtina atlikti tolimesnes studijas, parodančias, kaip PFAS perduodami ir keliauja maisto grandinėje bei kaip minėtos medžiagos patenka į maistą, maisto produktams kontaktuojant su daiktais, kurių sudėtyje yra PFAS.
Rengiant pastarąją mokslinę nuomonę atsižvelgta į skirtingų mokslinių organizacijų, asmenų ir Europos Sąjungos šalių narių atsakingų institucijų nuomones. Suinteresuotosios šalys buvo kviečiamos pateikti EFSA komentarus ir nuomones 2020 m. vasario – balandžio mėnesiais.
Parengta pagal EFSA informaciją:
https://www.efsa.europa.eu/en/news/pfas-food-efsa-assesses-risks-and-sets-tolerable-intake