2021 m. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) paskelbė mokslinę ataskaitą dėl lėtinio neorganinio arseno poveikio vartotojams. Ataskaitoje, remiantis 2013-2018 m. surinktais duomenimis, buvo įvertintas lėtinis neorganinio arseno, gaunamo su maistu ir vandeniu, poveikis Europos gyventojų sveikatai.
Arsenas – įvairiomis formomis natūraliai aplinkoje aptinkamas metalas. Požeminiame vandenyje aptinkamas neorganinės formos arsenas, tuo tarpu organinio arseno formos yra dažniausiai aptinkamos žuvyse, žuvų produktuose ir jūros dumbliuose. Maiste, užaugintame sausumoje, dažniausiai nustatomos neorganinio arseno formos. Žmogus arseno gali gauti įvairiais būdais. Per odą, įkvepiant ar su maistu ir vandeniu. Neorganinis arsenas yra pavojingas žmonių sveikatai. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) tam tikrus neorganinio arseno junginius yra priskyrusi 1, 2, 3 kancerogenų grupėms.
2009 m. EFSA mokslininkai apskaičiavo gaunamo arseno dozių intervalą, kuris galėtų sukelti mažą, bet išmatuojamą neigiamą poveikį žmogaus kūno organams ir gali padidinti plaučių, odos ir šlapimo pūslės vėžio riziką bei odos pažeidimus. Nustatytas toks arseno dozių intervalas būtų nuo 0,3 iki 8 µg /kg kūno svorio per dieną.
2014 m. EFSA pateiktoje ataskaitoje apie neorganinio arseno, gaunamo su maistu, poveikį europiečių sveikatai, buvo nustatyta, kad didžiausią tokio arseno kiekį suvartoja jauni gyventojai (vaikai bei kūdikiai). Šis kiekis siekė 1,37 µg/kg kūno svorio per dieną (tarp kūdikių) ir 2,09 µg/kg kūno svorio per dieną (tarp mažų vaikų).
2015 m. išleistoje Europos Komisijos rekomendacijoje, valstybėms narėms buvo rekomenduojama stebėti arseno kiekius tam tikruose maisto produktuose, gautus duomenis pateikti EFSA.
2020 m. EFSA parengė mokslinę ataskaitą dėl lėtinio neorganinio arseno poveikio sveikatai (angl.„Chronic dietary exposure to inorganic arsenic“). Ataskaitoje iš surinktų duomenų buvo įvertintas lėtinis neorganinio arseno, gaunamo su maistu ir vandeniu, poveikis Europos gyventojų sveikatai. Išanalizuoti per 2013–2018 m. surinkti 13608 duomenys (tyrimų rezultatai) iš 23 skirtingų Europos šalių. Išanalizuoti 7623 vandens ir 5958 maisto mėginių tyrimų rezultatai. Didžiausias dėmesys skirtas maisto kategorijai „Grūdai ir grūdų produktai“, ypač ryžiams bei ryžių produktams. Taip pat didelę dalį analizuotų mėginių sudarė „Geriamasis vanduo“ bei „Vaikams ir kūdikiams skirtas maistas“.
Didžiausias vidutinis su maistu gaunamo arseno poveikis buvo nustatytas tarp jaunų gyventojų: kūdikių (iki 1 metų amžiaus) ir mažų vaikų (nuo 1 iki 3 metų amžiaus). Didžiausias vidutinis poveikis buvo nustatytas 0,30 µg/kg kūno svorio per dieną (apatinė riba) mažiems vaikams, o 0,61 µg/kg kūno svorio per dieną (viršutinė riba) – mažiems vaikams bei kūdikiams. Didžiausias vidutinis su maistu bei vandeniu gaunamo arseno poveikis suaugusiems ir maitinančioms moterims nustatytas nuo 0,07 µg/kg kūno svorio (apatinė riba), o vidutinis didžiausias arseno poveikis – 0,15 µg/kg kūno svorio per dieną (viršutinė riba) nustatytas suaugusiems.
Grūdai ir grūdų produktai
Per ataskaitinį laikotarpį išanalizuoti 2928 grūdų bei grūdų produktų mėginiai. Atsižvelgiant į tai, kad ryžiai yra linkę kaupti neorganinį arseną daug didesniais kiekiais nei javų grūdai, į šią kategoriją įtraukta net 1800 įvairių rūšių ryžių bei ryžių pagrindu pagamintų produktų mėginių (pvz., iš ryžių pagaminti pyragai, vafliai, krekeriai ar ryžių dribsniai).
Iš įvairių ryžių rūšių, didžiausias neorganinio arseno kiekis aptiktas raudonuose bei ruduose ryžiuose. Mažiausias kiekis neorganinio arseno nustatytas baltuose ryžiuose, kurių išorinis sluoksnis pašalintas kartu su tam tikru neorganiniu arsenu kiekiu balinimo (malimo) proceso metu. Be baltųjų ryžių, taip pat ženkliai mažesnis arseno kiekis buvo nustatytas ir ilgagrūdžių ryžių mėginiuose. Plikyti ryžiai turėjo didesnį neorganinio arseno kiekį, lyginant su baltaisiais ryžiais, kadangi ruošiant tokius produktus gana aukštoje temperatūroje, lukšte esantis neorganinio arseno kiekis pereina į patį grūdą. Tačiau, taikant naujus metodus, galima sumažinti neorganinio arseno kiekį ir tokiuose maisto produktuose.
Ataskaitoje taip pat nurodyta, kad neorganinio arseno kiekis ryžiuose taip pat priklauso ir nuo regiono, kuriame jie buvo užauginti. Indijoje užaugintuose ryžiuose nustatytas arseno kiekis < 100 µg/kg, Bangladeše – 130 µg/kg, Taivane ir Kinijoje – 140 µg/kg, Japonijoje –190 µg/kg.
Vertinant maisto produktus, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra ryžiai, taip pat nustatytas didelis neorganinio arseno kiekis: ryžių duona, ryžių miltai, ryžių dribsniai, ryžių makaronai, gėrimai, pagaminti iš ryžių.
Grūdų pagrindu pagamintuose produktuose, kurių sudėtyje nėra ryžių, buvo nustatytas daug mažesnis neorganinio arseno kiekis.
Vanduo
Europos Sąjungos bei nacionaliniuose dokumentuose reglamentuotas didžiausias leistinas bendras arseno kiekis vandenyje – ne daugiau nei 10 µg/l. Todėl EFSA ataskaitoje pateikti ir analizuoti vandens tyrimų duomenys susiję, su bendru nustatytu arseno kiekiu.
Analizuojamus 7267 vandens mėginius sudarė: šulinių vanduo, fasuotas vanduo, gazuotas mineralinis vanduo, negazuotas mineralinis vanduo, vanduo, paimtas iš čiaupo, bei geriamasis vanduo (nepriskirtas jokiai grupei). Didžiausias vidutinis arseno kiekis buvo nustatytas geriamajame vandenyje, kuris nebuvo priskirtas jokiai grupei (nustatyta vidutiniškai 2,0-2,9 µg/l arseno). Mažiausias kiekis arseno nustatytas mineraliniame vandenyje (0,8-1,7 µg/l). Iš visų tirtų mėginių – 356 mėginiuose nustatytas arseno kiekis viršijo 10 µg/l ribą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog 94 proc. tokių mėginių buvo atrinkti dvejose šalyse ir toks rezultatas buvo laikomas netinkamas vertinant geriamąjį vandenį Europos lygiu.
Maistas, skirtas kūdikiams ir mažiems vaikams
Šiai maisto produktų kategorijai buvo priskirti tokie mėginiai kaip:
- javų pagrindu pagamintas maistas kūdikiams ir mažiems vaikams, kurių sudėtyje yra ryžių,
- javų pagrindu pagamintas maistas kūdikiams ir mažiems vaikams,
- paruoštas vartoti maistas vaikams, pagamintas grūdų pagrindu,
- paruoštas vartoti maistas vaikams, pagamintas mėsos/žuvies pagrindu,
- pieno mišiniai kūdikiams, pieno mišiniai vaikams,
- sausainiai ir džiūvėsėliai vaikams.
Didžiausias nustatytas neorganinio arseno kiekis buvo sausainių ir džiūvėsėlių mėginiuose (83-94 µg/kg), tačiau pažymima, kad toks rezultatas galėtų būti ir dėl sudėtyje esančių ryžių. Mažiausiai neorganinio arseno nustatyta pieno mišiniuose (0,02-4 µg/kg), tačiau vartojant tokius produktus išlieka rizika dėl paruošimui naudojamo vandens kokybės arseno atžvilgiu.
Kiti maisto produktai
Tiriant maisto mėginius dėl arseno kiekio, buvo analizuoti įvairūs maisto produktai. Didesnis nustatyti arseno kiekiai buvo tam tikrose jūros dumblių rūšyse, įvairiuose maisto produktuose, pagamintuose ryžių pagrindu. Taip pat tirti ir daržovių, grybų, pieno produktų mėginiai, sultys, žuvys ir jūros gėrybės. Ištirta nemažai jūrinių žuvų mėginių. Šiuose mėginiuose nustatytas gana mažas neorganinio arseno kiekis. Didesni neorganinio arseno kiekiai nustatyti vėžiagyviuose ir ypač moliuskuose.
Daugumoje tirtų grupių nustatyti ženkliai mažesni arseno kiekiai lyginant su ryžių, ryžių pagrindu pagamintais maisto produktais ar tam tikrų rūšių jūros dumbliais.
Išvada
Palyginti su 2014 m. EFSA parengta moksline ataskaita, buvo nustatyta, kad su maistu susijęs neorganinio arseno poveikis pastebimai mažesnis, o didžiausias vidurkis ir 95 procentilės įvertinimai skirtingose amžiaus grupėse yra maždaug 1,5–3 kartus mažesni. Šį skirtumą galimai lėmė skirtingų veiksnių, susijusių su naudotais maisto produktų suvartojimo ir paplitimo duomenimis, suma.
Galimybė gauti suvienodintus, papildomus, tikslesnius duomenis bei informaciją, susijusią su duomenų apdorojimu ar pačiais mėginiais (pvz., sudedamųjų dalių / perdirbimo aspektai „FoodEx2“, „FoodEx2“ klasifikacija) leido atlikti tikslesnį neorganinio arseno poveikio vertinimą vartotojų sveikatai lyginant su anksčiau atliktais.
Parengta pagal Europos maisto saugos tarnybos informaciją
Spausdinti